Paparastai apie diafragmą fotoaparatuose

Įsivaizduokit diafragmą kaip mūsų akį. Dienos metu mūsų akies vyzdys yra mažai praviras •, kad patektų mažiau šviesos, nes jos aplink yra ir taip labai daug. Kai ateiname į tamsesnę patalpą – vyzdys išsiplėčia ● (čia imituoju vyzdį), kad galėtų į save priimti daugiau šviesos. Lygiai taip pat ir diafragma fotoaparate reguliuoja, kiek šviesos pateks į jūsų daromą nuotrauką.

Na čia tikrai ne itin mokslinis paaiškinimas, tačiau man pačiai, kai pradėjau fotografuoti, tokia asociacija padėjo vizualiai suvokti ir įsivaizduoti diafragmos veikimą. Gal padės ir jums! Taigi, kai fotoaparate nustatome labai atvirą diafragmą ●, vadinasi – patenka daugiau šviesos. Logiška, nes juk plotas didesnis, pro kurį keliauja šviesa, dėl to gausime ir nuotrauką šviesesnę.

Kai mes diafragmą uždarome (padarome tą jos skylutę mažesnę) • , tada pateks mažiau šviesos – dėl to nuotrauka bus tamsesnė.

IR DAR! Diafragma reguliuoja ne tik, kiek pateks šviesos, tačiau daro ir tą stebuklingąjį „bokeh”, t.y., fono išliejimą. Taigi ji nusako, kiek erdvės bus ryškios, o kiek bus sulieta. O techniškai kalbant – kokia bus ryškumo zona.

Žymima ji yra f raide ir kuo atviresnė, tuo mažesnis bus skaičiukas. Taigi ATVIRA diafragma (●), pvz., f1,2, f1,4, f1,8 (čia yra pačios atviriausios galimos diafragmos):

1) Duoda nuotraukai daugiau šviesos, todėl objektyvai, kurie gali tiek plačiai atidaryti f yra vadinami „šviesiais” objektyvais.
2) Daugiau šviesos reiškia, kad erdvėse, kurios yra tamsesnės – ypač bažnyčiose – objektyvas pajėgs užfiksuoti pakankamai šviesiai nuotrauką (be blykstės).
3) Sulieja foną. Beje, užtenka, kad diafragma būtų, tarkim, apie f3,5 ir jau nebegausite gražiai išlieto fono. Todėl visi universalūs, paprasti objektyvai kiša koja gražiems portretams.

Na, o UŽDARA diafragma (•) daugiausiai gali būti f22 ir daro viską priešingai, tad nebesikartosiu.

Kitus kartus pakalbėsiu apie išlaikymą ir ISO bei esminį dalyką – kaip visus šiuos tris parametrus derinti tarpusavyje?!