Kaip atrodo vestuvių fotografo darbas visus metus?

Papasakosiu jums dabar visą REALYBĘ! 🙈 Dažnai žmonės svajoja mesti ofiso darbą ir pradėti fotografuoti. Ir dažniausiai vestuves, na nes „tik iš jų juk galima pragyventi“, ane?⠀

Kaip ir visi darbai, tai yra darbas, nes atima didžiąją laiko dalį. Tačiau dažniausiai fotografais tampame iš viduje degančio noro nuotraukose fiksuoti tai, ką aplink matome gražaus. Tad tai darbas, kuris daromas su meile 💛. Jeigu į fotografiją ateinama dėl pinigų, o ne iš vidinio pašaukimo, nemanau kad pavyks daug pasiekti ir užkariauti klientų širdis savo darbais.⠀

Fotografų metų eiga yra skirtinga ir priklauso nuo to, ką jis fotografuoja. Dėl to papasakosiu, kaip atrodydavo mano darbas visus metus, kai dar fotografavau vestuves.⠀


Pradėkime ne nuo metų pradžios, bet nuo sezono pradžios – maždaug gegužės vidury (kartais ir pradžioje), prasidėdavo vestuvių „maratonas“. Kiekvieną savaitgalį po vestuves, plius savaitės eigoj po kelias fotosesijas ir dar kartais į kai kuriuos sekmadienius ar darbo dienas įsiterpdavo krikštynų.⠀

Po vestuvių kitą dieną dažnai norėdavosi tik ilsėtis ir chill‘inti 🙈. Bet savaitės pradžioje vėl kibdavau į darbus – susitikslindavau ateinančių 1-2 savaičių visus užsakymus. T.y. fotosesijoms galutinai suderinam vietas, aprangas, jeigu dar to nepadarėm. Vestuvėms – visą dienos eigą, laikus, vietas ar niekas nepasikeitė ir pan. (o pasikeitimų tikrai dažnai būdavo). Ir patikėkit manim, bendravimas su klientais užtrunka tikrai ne po 5-10 min 🙈.⠀

Darbo dienų metų šiek tiek po truputį vis tvarkydavau jau įvykdytus užsakymus. Tačiau vasarą stengdavausi pasilikti šiek tiek ir laiko sau, pabūti gamtoj, su šeima, draugais. Nes kitaip vasara pabėgtų nepastebimai 🙈.⠀

Taip pat, vasarą iš anksto darbo knygoje užsibraukdavau dienas, kada negaliu apsiimti užsakymų, dėl asmeninių švenčių. Šitas punktas labai svarbus, nes kitaip gali jaustis kaip tame pasakyme, kad „mano visa vasara parduota“, kitaip tariant – visai nepasilikai laiko sau.

Patys intensyviausi mėnesiai darbo prasme man būdavo liepa, bet ypač rugpjūtis. Nes tada ir fotosesijų gaudavosi vos ne kasdien po vieną, o šeštadieniais vestuvės ir dar kartais sekmadienį krikštynos. Arba yra buvę taip, kad pr – fotosesija, an – dvi fotosesijos, tr – fotosesija, kt – vestuves, pn – vestuvės, š – krikštynos, s – krikštynos. Buvo kosmosas!😱

P.s. vestuves beveik visada fotografuodavau be vakarinės dalies. O vakarinę dalį fotografuojant labai greit prisistato fotografo „geriausias draugas“ – nugaros skausmas/nuovargis 😅.

Žinau, kad būna žmonių, kurių visos savaitės taip atrodo ir dar su vakarinėmis dalimis iki pat vidurnakčio. Aš, asmeniškai, po tokios savo savaitės buvau smarkiai perdegusi, pavargusi ir nieko nebesinorėjo. Bet, žinoma, kiekvienas žiūri pagal save, kiek jis pajėgia „pavežti“.

Kokie jausmai ir emocijos būna per fotografavimo sezoną? Labai įvairūs! Kai likdavo porą dienų iki vestuvių pradėdavau jaudintis, jausti tokį kaip nerimą. Ar viskas bus gerai, ar nelis, kokios jaunųjų ir svečių bus nuotaikos, koks bažnyčios vidus apšvietimo prasme, ar neatsitiks kokia nelaimė, pvz., bevažiuojant nuleis padangą ir tada pavėluosi 🙈. Visas šitas nerimas dingdavo saugiai atvykus į vietą. Ir tada, kai atvyksti ir pamatai jaunuosius, pradedi mėgautis viskuo! Kartu džiaugtis ir grožėtis visa dienos eiga. Po vestuvių važiuodavau namo fiziškai pavargusi, bet tooookia laiminga! Euforija, kad viskas sklandžiai ir smagiai praėjo 💛. O tada kaip ir minėjau – laikas poilsiui.

🍁Rugsėjis man visada būdavo toks kaip atsikvėpimas, nes intensyviausi mėnesiai jau praeity, liko kelios vestuvės, fotosesijų jau irgi ženkliai mažiau. Gal dar spalio mėn. bus 1-2 vestuvės, bet realiai jau visiškai nebedaug. Finišo tiesioji!

Nuo rudens prasideda intensyvesnis retušavimo etapas. Ypač spalį, lapkritį ir gruodį. Vis dar matau, kaip nuo ryto atsikeliu ir iki nakties sėdžiu prie pc nes turiu daug daug vestuvių ir fotosesijų sutvarkyti. Bet žinokit, po vasaros sezono ir emocine prasme visų tų linksmųjų kalnelių, aš laukdavau rudens! Nes nors ir ilgos darbo valandos prie pc būdavo, bet jos tokios ramios, be streso. Jau būdavo nebesvarbu ar rytoj lis 😂. Jau nebereikėdavo žiūrėti kas kelias val. kitos dienos orų prognozių ir raminti nuotakas, kad viskas bus gerai.

Stengdavausi viską padaryti iki Kalėdų, bet dažnai likdavo porą vestuvių, tad po švenčių iki sausio vidurio dar reikdavo pasėdėti prie pc.⠀

Na ir fanfaros!🎉Išganingieji ~3 mėnesiai, nuo sausio vidurio iki balandžio vidurio, kuomet fotografas gali atsikvėpti, pailsėti, leisti sau pažiūrėti serialą šalia ekrane neretušuojant nuotraukų. ⠀

Jeigu prieš tai nuo rudens būdavo praktiškai kasdien po kokias 8-12 darbo valandų, šiais trimis mėnesiais jau nebedirbau, manau, nei po pusę etato. Bet šiek tiek vis tiek gaudavosi, nes būdavo susirašinėjimas su ateinančio sezono jaunaisiais, susitikimai su jais, sutarčių pasirašymas ir t.t. Visa tai prasidėdavo jau rudenį, bet daugiausiai sutarčių pasirašydavom po naujų metų. ⠀

Taip pat, visus metus reikia palaikyti komunikaciją soc. tinkluose. Tvarkytis buhalteriją, sąskaitas. Pavasarį deklaruoti pajamas, tad viską iki to laiko peržiūrėti, susiskaičiuoti, susitikrinti ar tikrai viskas teisingai.⠀

Na ir tada ateina vėl gegužė. Ir kai daugiau nei pusę metų būni nefotografavęs, tai pirmosios vestuvės būna truputį su daugiau streso, nes atrodo „o ar nepamiršau, kaip čia reikia fotografuoti?“😂 Žinoma, viskas greit įsivažiuoja ir būna liuks! Čia kaip dviračiu išmokus važiuoti.⠀

Tai štai! Kas žino, truputį dabar pasikartosiu, bet kas nežino – tai prieš metus nusprendžiau nebefotografuoti vestuvių. Nes visa šita aprašyta metų eiga, nors ir atrodo, kad vis kasdien viskas kitaip ir nėra rutinos, tačiau žiūrint į metų laikotarpį, visgi sukasi toks pats vis ratas ir šiek tiek norėjosi, kad jis būtų kitoks. Mažiau streso, mažiau krūvio, mažiau darbo prie pc rudenį. Ir daugiau fotosesijų vasaros vakarais, leidžiantis saulei.Pabandžiau. Labai patiko!😍⠀

Truputį jaučiu nostalgiją vestuvių fotografavimui. Nemeluosiu😅. Bet kol kas esu laiminga sprendimu ir savo nauja „metų rutina“!⠀

Taigi, jeigu po šių įrašų vis dar svajojate fotografuoti vestuves – pirmyn! Bus tikrai nuostabi fotografinė kelionė! Tačiau jeigu dvejojate – tikrai nebūtina fotografuoti vestuvių, vien dėl to, kad visi taip daro ir iš to gali pragyventi.⠀

Ieškokite savo unikalaus kelio. To palinkėsiu jums ir sau!💛

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *